BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laukti

Paprastai viskas būna netikra. Ypač rudenį.

 Šį kartą raudonais mokasinais stumdau nuorukas pakeliui į koplyčią. Ne, aš netikinti [ nežinau ar verta tuo girtis].. Tik tai tubūt vienintelė vieta, kurioje beveik ir nesvarbu, kas dar vyksta. Regis, žodžiais sunku apsakyti..net ir nereikia..tokias akimirkas norisi tyliai išjausti. Būtent IŠJAUSTI…nes, visa kita, kas man lieka- vienas didelis racionalumas. Matyt per ilgai ieškojau žmonių, kuriuos galėčiau pačiupinėti, tad tai į mano gyvenimą atėjo ne išimties, o normos pavidalu. Koktu.

Ir visgi, už visus fiasko esam atsakingi patys. Visas šaltumas, ko gero, ir yra mano slapta pergalė…Tik šaukti ant savęs jau negaliu. Koks kvailys pjauna šaką, ant kurios tupi pats[S.P.]…Man paprasčiau kaltinti tuos, kurie mano gyvenime, su kuriais kas vakarą geriam arbatą, gardintą irisiniais saldainiais, kurie moko džiaugtis smulkmenomis, patys nesuvokdami, kad šalia jų tos smulkmenos  reiškia jau visai ką kitą. Šiuo atveju nebereiškia nieko.

Kiekviena diena turėtų tapti nežmoniškai genialia, kad bent šiek tiek sudrebintų mano vidinį statiškumą. Negaliu reikalauti tiek daug. Visa tai ,kas išprašyta ir yra netikra. Todėl tyliu, liežuvio galiuku gaudau ašarų karolius apsimesdama kaip viskas yra puiku ir laukiu momento, kai išjautimas ateis savaime.

Gal teisinga knyga, gal nuoširdžiu žmogumi, gal akimirka tokia magiška, jog užgniaužtų kvapą. Kokiu pavidalu jau visai ir nesvarbu.

 

O iš tikrųjų žinau. Tik bijau to žodžio taip skausmingai, kad pasilieku jį neištartą laukti.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą