BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laukti

Paprastai viskas būna netikra. Ypač rudenį.

 Šį kartą raudonais mokasinais stumdau nuorukas pakeliui į koplyčią. Ne, aš netikinti [ nežinau ar verta tuo girtis].. Tik tai tubūt vienintelė vieta, kurioje beveik ir nesvarbu, kas dar vyksta. Regis, žodžiais sunku apsakyti..net ir nereikia..tokias akimirkas norisi tyliai išjausti. Būtent IŠJAUSTI…nes, visa kita, kas man lieka- vienas didelis racionalumas. Matyt per ilgai ieškojau žmonių, kuriuos galėčiau pačiupinėti, tad tai į mano gyvenimą atėjo ne išimties, o normos pavidalu. Koktu.

Ir visgi, už visus fiasko esam atsakingi patys. Visas šaltumas, ko gero, ir yra mano slapta pergalė…Tik šaukti ant savęs jau negaliu. Koks kvailys pjauna šaką, ant kurios tupi pats[S.P.]…Man paprasčiau kaltinti tuos, kurie mano gyvenime, su kuriais kas vakarą geriam arbatą, gardintą irisiniais saldainiais, kurie moko džiaugtis smulkmenomis, patys nesuvokdami, kad šalia jų tos smulkmenos  reiškia jau visai ką kitą. Šiuo atveju nebereiškia nieko.

Kiekviena diena turėtų tapti nežmoniškai genialia, kad bent šiek tiek sudrebintų mano vidinį statiškumą. Negaliu reikalauti tiek daug. Visa tai ,kas išprašyta ir yra netikra. Todėl tyliu, liežuvio galiuku gaudau ašarų karolius apsimesdama kaip viskas yra puiku ir laukiu momento, kai išjautimas ateis savaime.

Gal teisinga knyga, gal nuoširdžiu žmogumi, gal akimirka tokia magiška, jog užgniaužtų kvapą. Kokiu pavidalu jau visai ir nesvarbu.

 

O iš tikrųjų žinau. Tik bijau to žodžio taip skausmingai, kad pasilieku jį neištartą laukti.

Rodyk draugams

Normalumas

Šiandien keliamės ir šypsomės. Pavyksta beveik natūraliai. Geriam kavą apsikrovusios rytiniais laikraščiais. Tiesa, tavo puodelyje ,galima sakyti, cukrus su trupučiu kavos. Graibstom skiltis- Mano kultura, tavo politika. Dėl horoskopų dažniausiai susipešam, laimiu visada aš, bet taviškį skaitau garsiai.

Viskas įprasta. Kirpykloj užgroja Mika Happy Ending. Net išjungti nepaprašau. Saldus popsas, kuris turetų kažką priminti. Bet nebejaudina. Įsijungiu savo Mark Ronson. Dar perku aukstakulnius , raudonus. Kažin ką Froidas pasakytų apie mano pomėgį šiai spalvai. Neįgyvendinti seksualiniai poreikiai? Oh, come on, Froidai. Tavo metodai vis tiek man nepagelbės.

Šiandien mūsų planuose Dieselboy ( http://www.djscene.lt/event ) ir nemenkas kiekis alkoholio. Nebegeriu tam, kad taisyti padėtį. Žmonės sako, tai į gerą. Regis parašiau apie nieką- tipiškas rytas mūsų namuose- šurmulys ir nuolatinis niurzgėjimas, esą nėra ką apsirengti…Bet man tai esminis dalykas. Šito įprastumo laukiau visą savaitę. Pagyveni savaitėlę savęs gailėjimo būsenoj ir supranti, žmogau, kaip gera jaustis normaliai. Tiesiog normaliai- jokių euforijų, jokių katastrofų..

Rodyk draugams

Sintetika

 

Šiandien supratau kuo blogi nedūžtantys indai. Paleidau lėkštę į sieną. Nieko. Varge, o man taip reikėjo surinkti šukes, nes niekas , rodos, niekas niekas aplink nesibarsto labiau už mane. Lietaus nebuvo tris dienas, dušas nebepadeda. Toks purvas.  Bloga daros.

Jie mato- aš pavargusi. Nevalgau ir nebemiegu. Tos trys valandos košmarų kasnakt tikrai nesiskaito.  Šiandien perkratau savo vertybių sistemą. Dieve, kažkada buvau sušikta egoistė, bet tai buvo taip natūralu. O dabar gryna sintetika. 

Išgeriu šeštąjį puodelį kavos ir skaitau. Svetimas istorijas, nes manoji šiandien dar laukia stebuklingos piliulės. Jie myli mane ir jaučia. Sakau pavargus, o juk niekad tokia nebūnu. Jie netiki, bet ir padėti niekuo negali. Turiu išbūti su visu šiuo mėšlu savyje. Pati viena. Užteks to, kad jūs sėdėsit šalia ir šypsositės, nes mano skausmas yra mano, savo šukes renku pati.

Šiandien turiu vieną troškimą, noriu užmigti. Paprasčių paprasčiausiai. Aštuoniom elementariom valandom. Ramiai, be sapnų.

Nesergu aš jokia depresija, prašau savo komentarais manęs negydyt. Serga mano vertybės. Eisiu padėkoti mamai,kuri blogai mane išauklėjo. Ką reiškia žodžiai- svarbiausias nuoširdumas ir meilė gyvenime ,dukryt?… kai augini vaiką gyvenimui tarp purvinų žmonių?..

Rodyk draugams

Neištikimybės anatomija

Mano žmonės mėgsta kurti savo tiesas. Aš juos vadinu melagiais ir galima sakyti nemėgstu. Bėda ta, kad jie baisiai mėgsta mane. Pliusas tas, kad kelyje pasipainiojus kokiam naujam boyfriendui, man nereikia gaišti laiko svarstant kiek labai Jis su manim nuoširdus. Atsakymas visada skamba- nelabai. Šitaip sutaupau daug laiko- nereikia tikrinti sms'u mobiliajame ( žmonės vis dar tai daro..oh my god..) ar uostinėti ar ,neduok Dieve, marškiniai neatsiduoda svetima moterim.. Aišku turiu vaidinti didžiai nustebusią, kai žmonės man sako :

-Jis Tau meluoja..

Šis susirūpinusio veidelio nustatymo epizodas visuomet labai smagus. Ašarų aš beabejo neišspaudžiu, bet ir to juoko, kuriuo plyštu viduje, žmonėms stengiuos nerodyti. Pagalvos- nenormali. Taigi aš turiu daug laisvo laiko ir nežinau kur jį padėti. Beabejo, galėčiau skaityti paskaitėles vaikučiams “Kaip negražu meluoti” tema, bet, kad man nuo to nei šilta, nei šalta. O vat mokyti vyrus melavimo subtilybių- jau šis tas idomiau.

 Tai vat, mielieji , čia Jums [nors aš ir šiaip visada rašau Jums, bet dabar jau tikrai paskaitykit..Dėl Dievo meilės ir dėl savo pačių gerovės, nes kai vieną vakarą jūsų brangiausioji griebsis sekso bado ar prie vakarienės stalo gausit šakute per nosį, galėsit kaltinti tik save...]

Jei kažkada Jums teko skaityti apie pogrindinę VBS [viena boba sakė] saugumo ryšių agentūrą ir jūs nepatikėjot, metas galvoti iš naujo. Tokią instituciją mes TIKRAI turim, todėl jei riimtai ieškote meilužės, labai patariu kreiptis į artimiausią kaimo archyvą, ir išsiaiškinti ar jūsų potencialioji nėra jokiais giminystės ryšiais susaistyta su jūsų esamąja. Jūs pažįstate jos seseris, puseseres, tetas? Esate ramus? Nė velnio. Čia tiks įvairi giminystės amplitudė- pradedant kaimynės iš antro aukšto bendradarbės kosmetologe, baigiant jūsų mylimo paštininko santechnike. Moterys kalbasi! Po velnių  kiek jums dar reikės tai aiškinti. Mes kalbamės viešuosiuose tualetuose, vedžiodamos savo mielus pudeliukus, kalbamės kirpyklose ir anoniminių alkoholikų susibūrimuose. Tos temos visuomet pradedamos skudurais ir baigiamos vyrais. Pradėjus gert- keikiame oficialiuosius, įkaušusios prisimename ir meilužius.

Jei potencialiąją meilužę vedatės i restoraną/kavinę/kiną/teatrą, patarimas jums- NESIVESKITE. Jei jau nusivedėte, apgailestauju, padėti jums nebegalima. Jei vis dėlto grįžę namo nekritote it negyvas, parblokštas mylimosios įniršio- SVEIKINU. Ji arba nusprendė taikytis su jūsų melu, nes esate jai patogus, arba šį vakarą su savo potencialiuoju vakarieniavo restorane priešais. Jei visgi galvojate, kad esate gudrus melagis- Jūs klystate.

Vyrai meluoti nemoka, todėl Jei Jūs meluojate, o Jūsų mieloji jumis tiki, vargšai jūs, matyt labai patogūs joms esate.

Rodyk draugams

APie ne/lietuviškus vyrus ir darboholizmą

Čia apsilankiusiems Lietuvos VYRUKAMS siūlau praleisti įžangą ir skaityti antrąja šio rašinėlio dalį, kuri prasideda: “Pastarosios bobinčiaus atostogos”:)

 

Šiandien artimiesiems pranešu naujieną. Jų lepūnėlė ieško darbo.

Taip taip, nukentės mokslai, turėsiu skolų. Du darbai, iš kurių vienas, matyt, bus naktinis. Nusprendžiu būti KAŽKUO. Šiek tiek meluoju, bet tik tam, kad negirdėčiau tų begalinių:

-Ar tau pinigų maža? Kaip tavo studijos? Mokykis, vaikeli, mokykis!

Tiesa ta, kad noriu pavargti. Grįžti namo ir be sąmonės kristi į lovą. Noriu skaudančių kojų, pms'ų apsėstos viršininkės, niurzgančių klientų. Noriu pragaro, kuris padėtų pamiršti apie asmeninio gyvenimo nebuvimą.

Iki šiol padėdavo knygos, bobiškos atostogos ir vynas. Nebeveikia. Atbunku net nuo Škėmos. Ir šizofreniška aš labiau nei Garšva. Jei tik galėtų, tas Ponaitis savo piliulėmis pasidalytų su manim. Ir mylėtų Jis mane turbūt labiau nei Eleną. Visgi tokie panašūs esam. Jis turi savo liftą, aš taip pat turėsiu savo “skylę”, kurioje mokės pinigus. Pirksiu naują gyvenimą. NA, pradžiai užteks ir šviežutėlio “Fiat Coupe”. Žinant Marijos žemės atlyginimų mastus, gyvenimo neįpirkčiau. Netgi tokio apgailėtino kaip maniškis.

Pastarosios bobinčiaus atostogos Palangoje (skamba kaip keiksmažodis ), kartą ir visiems laikams įrodė- lietuviški vyrai- ne man. Užteko apžiūrėti vietinę “Basankės “fauną. Užtat lietuvaitės,patrauklios moterys, gracingai žirgliuoja pajūriu,įsikibusios tamsaus gymio pietiečiams į parankę. Aš didelė patriotė, bet kai pagalvoji, kad vakarienę žvakių šviesoje (ech) ar bent jau pusryčius dilgelėse esu gavusi -NIEKADA… :))) (juokas pro ašaras) 

Puse savo gyvenimo nesupratau, kodėl mūsų merginos pas užsieniečius bėga, o dabar jau galiu pateikti   priežastis, kurias savo akim mačiau, savo ausim girdejau, pati ten buvau, per barzda varvėjo:

1. Italas ,tarkim, nesispyriodamas pagamins Risotto alle Seppie (čia tau ne šiaip makaronus su sūriu iškept), nuoširdžiai nustebs, kad Lietuvoje vyrai valgyti gamina tais išimtinais atvejais kai:

nėra pavargę po savo super duper darbų, kurie ,suprantama, šimtus kartų sunkesni nei moteriškieji/ kai per Tv netransliuojamos svarbios,svarbesnės ar pačios svarbiausios krepšinio varžybos(galimi ir kiti variantai: F1, futbolas, išimtinais atvejais netgi tam tikros muilo operos/

 kai draugai nekviečia gert alaus/

kai paprašyti pagaminti ką nors vakarienei labai greitai nesugalvoja rimtos priežasties kodėl negali/ kai jų moteris mirtim galuojas(ta prasme, temperatūra 39 ar didesnė) 

Galvos, skrandžio ir kiti menki skausmeliai čia, kaip, beje, ir išsisukinėjimuose nuo sekso nesiskaito.

2. Prie vakarienės iš Italo gausi tuziną žvakių ir nuostabų stalo paserviravimą (for better atmosphere).

Tuo tarpu,statistinis lietuviškas vyras nežino kitų žvakių paskirčių, apart, žvakių skirtų Vėlinėms, bobučių šermenims ir tų kur ant torto. Jei žvakių namuose vis dėlto atsiranda moteros iniciatyva, dažniausiai girdimi lietuvio “laimės” šūksniai”:

-Namus padegsi!                                                                                                             

-Pati galėsi vašką šveist!

-Kiek šitas brudas kainuoja?!!!!!( Į šį šūksnį geriau neatsakyti, kad išeitų trys buteliai alaus)

3. „Bianco di Custoza” gėrimas ir pusvalandžio paskaita apie geriausius pasaulio vynus. Tada dar valanda pašnekesių apie Remerką, Antrą pasaulinį ar politiką.

Sakykit ką norit, bei jei Vyras gali nepertraukiamai plepėti apie žymiausius visų laikų klasikus, Jis vertas net mano pagarbos. Ne meilės, nes ,kaip jau sakiau, aš esama patriotė ir būsima darboholikė (patriotizmo pasekmė).

 

PREGO

Rodyk draugams

jooooo……

Reikia kažką su savim daryti. (nusprendžiu vakar)

(šiandien) Bandau viena sudoroti puspilnį vyno butelaitį , padėtis nepasitaiso- vyno pasirodo per mažai, šuo, neapsikentęs kvapo, išmauna kieman, o kaimynai iš trečio aukšto vėl pamazgomis laisto balkonines dracenas. A le -patylink muziką, paaugle. Imuosi plano numeris 2- komunikavimas.

Rokas kaip visada atskuba per penkioliką minučių, aišku, jam tik “bile” proga pagert. Tylomis išmaukiam pirmąjį butelį. Paaiškėja, kad blaivia galva Rokas manęs neklausys. Tenka taikytis prie padėties. Finale suprantu, kad  identitetui formuotis taip reikalingas socialinio ryšio palaikymas, man nė velnio nepadeda. Alkoholis taip pat, badytis mes nesibadom, tad nieko geresnio ir nesugalvosi.

- Prisimeni kaip važinėdavomės traukiniais skersai išilgai po visą Lietuvą (o je-zau!!!, čia ta girtumo stadija, kuri visada pradedama žožiais: “O tu atsimeni”; “Geri buvo laikai”; “Ech ta nostalgija” ir t.t….).- Rokas.

- Velnias, Rokai, prieš dvi valandas buvau nusižiūrėjus virvę, kuri galėtų atlaikyti mano kūną, kabantį palūbėj, o tu čia apie traukinius. ..Come on. Būk tu nors kartą normalus ir pasakyk kokia aš apgailėtina, - aš.

Atrodo Jis manęs nė nesiklauso. Mintyse ilgai dėlioja žodžius ir rakinėja pagalvės kutelius. Jėėėėė, blyn, jei visi savižudžiai reikiama akimirką šalia būtų turėję tokius draugus, tai būtų virtę žmogžudyste. Aš kiek kantresnė, ir Roko tyla man pažįstama. Kartais kelias valandas nepasako nė žodelyčio, o tada tik bam:

- Lynoja. Man į širdį lynoja kažkokiom pamazgom.

Neišgėręs nesuprasi, taip sakant.

Grįžkime prie tų traukinių.

- Ką aš ten? Ai, traukiniai. Tai va, šviesulėli, manau būtent iš jų išlipti tau niekada ir nereikėjo. Tu amžinas keleivis. Tas, kuris vienas išsitiesia per visą kupė suolelį ir piktai vėpso į kiekvieną užeinantį. Tu bijai išlipti. Tau ir nereikia. - Rokas

 

Finale Rokui paaiškėjo, kad nebemoku pasitikėti žmonėmis.

O man paaiškėjo, kad tyla ir vienatvė būtų pagelbėję labiau. dDabar prie to, kad esu psichologiškai žlugus prisidėjo ir nepasitikėjimas kitais…damn

Rodyk draugams

Visa esmė agurkuose

Senamiestyje turiu tokią mylimą kavinukę, kurioje visiems giliai dzin, kai aštuntą ryto užsisakau “Krupniko”, o tada kartoju dar tris serijas.  Sumetu rankraščius ant riebaluoto stalo, ko pasekoje viskas perrašoma iš naujo. Saulius, vietinis barmenas, nepasigėdina išrėžti koks “aceit” geras tas mano darbas:

- Geri tam, kad kažkas tave įkvėptų, o rašai apie tai, kas tavęs taip niekada ir neįkvepia.  Čia tau ne kiaulaites prie staliukų aptarnaut.

Saulius gal būtų ir teisus, nors jo nuomone pasikliauju tik rinkdamasi alkoholinius kokteilius. Kai pagalvoji, kažkada čia ateidavau gerti tam, kad jausčiaus normaliai , taip ir įvyko ta didžioji pažintis. Iš tikro ji nė velnio nedidinga- Saulius vienintelis mano pažįstamas vyras, kuris samdo stoties mergaites, kad šios keptų jam bulvinius blynus. Na , mergaičių aš nesamdau, bet kartais atrodo, kad vieniši esame vienodai.  Sauliaus manymu mano darboholizmas suvaidintas, balandžius lesinu aš ne iš humaniškų paskatų ir apskritai esu pakankamai blogas žmogus, nė velnio neišmanantis apie savo istorinį/tarnybinį/moralinį identitetą.. Jo politika paprasta:

- Jei mažiau rašytum ir daugiau verktum, kaip kad daro visos “skystos” moterys prieš miegą, tai gal taptum truputį normalesnė. .. Arba gamintum šaltibarščius..Agurkų pjaustymas paprastai visas durnas mintis iš galvos išmuša. Pažiūrėk į mūsų virėją Genutę- du buvę vyrai, trys vaikai ir katinas su plaučių uždegimu, o ji per dienas ką? Agurkus pjausto. Dar neteko girdėti vyrais ar gyvenimu besiskundžiančios. O dabar pažiūrėk į save- kai trūksta traukos-Negerai, o jei randi tokį, su kuriuos “aceit” delnai prakaituoja, vėl blogai, nes nėra kaip savęs pakankinti ir apie ką rašyti nėra. Juk sakau visa esmė agurkuose.

Saulius gal ir teisus dėl tų agurkų. Jei randi žmogų su kuriuo agurkų pjaustymas tampa visai idėjine veikla, gal tada ir pats turi perspektyvų tapti šiek tiek normalesniu žmogumi. Jei nebijai rizikuoti.

Rodyk draugams